Q2 2026 Hisense Visual Technology Co Ltd Earnings Call
Gediminas Šimkus: Ekonomikai, bet jinai stebina savo atsparumu. Šiandieną aptarsime, kas tą atsparumą palaiko, koks yra poveikis Lietuvai, Lietuvos ekonomikai ir, svarbiausia, ar esamų augimo rezervų užteks ilgesniam laikui. Pradėsiu nuo tarptautinės scenos. Pasaulio ekonomiką vis dar veikia geopolitinė įtampa, karas Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų šokas, prekybos konfliktai, bet pasaulio ekonomika nokauto nepatyrė. Ekonomika toliau auga. Kairiajame paveiksle matote pirkimo vadybininkų indeksus, kuris yra savotiškas verslo temperatūros matuoklis. Daugiau negu 50 baziniai punktai reiškia plėtrą. Pagal šį rodiklį euro zona grįžo į prieš karą Artimuosiuose Rytuose buvusį lygį, o ryškiausias pokytis įvyko apdirbamojoje gamyboje, apie kurią pastaraisiais metais kalbėjome šiek tiek iš niūresnių spalvų. Čia apklausos rodo geriausius rezultatus nuo 2022 m. pirmojo pusmečio, tai yra nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Pasaulinį augimą, be abejo, palaiko ir dirbtinio intelekto investicijų banga. Ji didina technologijų paklausą, tarptautinę prekybą.
Speaker #1: Jinai stebina savo atsparumu, ir šiandien aptarsime, kas tą atsparumą palaiko, koks yra poveikis Lietuvai, Lietuvos ekonomikai, ir svarbiausia – ar esamų augimo rezervų užteks.
Speaker #1: Užteks ilgesniam laikui. Bet pradėsiu nuo tarptautinės scenos. Taigi, pasaulio ekonomika vis dar veikia geopolitinėje įtampoje: karas Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų šokas, prekybos konfliktai. Bet pasaulio ekonomika nokauto nepatyrė, ekonomika toliau auga, ir paveikslė kairėje matote pirkimo vadybininkų indeksus, kuris yra savotiškas verslo temperatūros matuoklis; daugiau negu 50 bazinių punktų reiškia plėtrą.
Speaker #1: Ir pagal šį rodiklį eurozona grįžo į prieškario Artimuosiuose Rytuose buvusį lygį, o ryškiausias pokytis įvyko apdirbamojoje gamyboje, apie kurią iš tikrųjų pastaraisiais metais kalbėjomės šiek tiek iš tokių niūresnių spalvų.
Speaker #1: Čia apklausos rodo geriausius rezultatus nuo 2022 metų pirmojo pusmečio, tai yra nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Pasaulinį augimą, be abejo, palaiko ir dirbtinio intelekto investicijų banga – ji didina technologijų paklausą, tarptautinę prekybą. Todėl, apibendrinant, nors ir kiek lėtesnį, bet šiemet prognozuojame 3% pasaulio ekonomikos augimą. Nuo kitų metų tikimės pasaulio ekonomikos pagyvėjimo.
Gediminas Šimkus: Todėl apibendrinant, nors ir kiek lėtesnį, bet šiemet prognozuojame 3% pasaulio ekonomikos augimą, o kitąmet tikimės pasaulio ekonomikos pagyvėjimo. Čia yra dar vienas svarbus dalykas, kad euro zonos užsienio paklausa augs sparčiau negu pasaulio ekonomika. Tai matote paveikslo dešinėje. Tai yra pakankamai gera ir palanki žinia Lietuvos gamintojams eksportuotojams, nes euro zona yra pagrindinis prekybos partneris, išorės aplinka Lietuvos eksportuotojams išlieka pakankamai palanki. Be abejo, dabar daug kalbama apie energijos kainas, naftos kainas, dujų kainas, bet svarbu pasakyti ir tai, kad dabartinė naftos krizė yra viena didžiausių istorijoje. Hormuzo sąsiaurio uždarymas paveikė apie penktadalį pasaulio naftos pasiūlos. Čia kyla natūralus klausimas: kodėl toks didelis šokas nesukrėtė pasaulio ekonomikos stipriau? Ką tik kalbėjau, kad ji yra atsparesnė ir augs šiais metais 3%. Viena svarbiausių to priežasčių, mažesnio poveikio, yra grafikas kairėje. Pasaulio ekonomika tapo maždaug 60% mažiau priklausoma nuo naftos. Atsparesnė tapo ir Europa.
Speaker #1: Ir čia yra dar vienas svarbus dalykas, kad eurozonos užsienio paklausa augs sparčiau negu pasaulio ekonomika, tai matote iš paveikslo dešinėje. Ir tai yra pakankamai gera ir palanki žinia Lietuvos gamintojams, eksportuotojams, nes išorės aplinka, eurozona, yra pagrindinis prekybos partnerė, na, ji ir Lietuvos eksportuotojams išlieka pakankamai palanki.
Speaker #1: Be abejo, daug kalbama dabar apie energijos kainas, naftos kainas, dujų kainas, bet turbūt svarbu pasakyti ir tai, kad dabartinė naftos krizė yra viena didžiausių istorijoje, ir Hormuzo sąsiaurio uždarymas paveikė apie penktadalį pasaulio naftos pasiūlos.
Speaker #1: Ir štai čia toks natūralus klausimas: o kodėl toks didelis šokas, nes sukrėtė pasaulio ekonomiką stipriau? Ką tik kalbėjau, kad ji yra atsparesnė ir aukštais metais – 3%, ir viena svarbiausių to priežasčių – mažesnio poveikio yra grafikas kairėje. Pasaulio ekonomika tapo maždaug 60% mažiau priklausoma nuo naftos.
Speaker #1: Atsparesnė tapo ir Europa, ir, kaip pavyzdžiui, tam pačiam BVP pagaminti, Europos Sąjunga sunaudoja maždaug 70 % mažiau visų rūšių energijos negu prieš 30 metų. Taigi, mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Na, ir buvo kai kurie kiti amortizatoriai: dalis gamintojų padidino naftos pasiūlą, dalis sumažino naftos paklausą, pakeitė kitomis kuro rūšimis, pavyzdžiui, anglimi, kitais šaltiniais.
Gediminas Šimkus: Pavyzdžiui, tam pačiam BVP pagaminti Europos Sąjunga sunaudoja maždaug 70% mažiau visų rūšių energijos negu prieš 30 metų. Mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Buvo kai kurie kiti amortizatoriai. Dalis gamintojų padidino naftos pasiūlą, dalis sumažino naftos paklausą, pakeitė kitu kuru, pavyzdžiui, anglimis, kitais šaltiniais. Pačią krizę pasaulis pasitiko turėdamas kiek didesnes naftos atsargas negu įprastai. Tačiau situacija yra trapi ir naftos kainos svyruoja didesniame negu 100 USD už barelį lygyje. Nesiekia nuo karo pradžios aukštumų. Kai sakau 100, aš pasitikrinau prieš ateidamas, beveik 110, atrodo, 108 šiandien JAV doleriai už barelį. Na, o naftos atsargos yra nukritusios iki pranykščio lygio ir toliau mažėja. Daug nerimo kelia ir gamtinių dujų rinka. Grafikas dešinėje rodo, kad dujų kaina jau daugiau nei dvigubai viršija pernykštį vidurkį, o ateities sandoriai tokį atokvėpio laikotarpį rodo jau tik po šildymo sezono pabaigos. Kita problema, kad saugyklų užpildymas šiuo metu yra mažiausias per penkerius metus.
Speaker #1: Na, ir pačią krizę pasaulis pasitiko turėdamas kiek didesnes naftos atsargas negu įprastai. Tačiau situacija yra trapi, ir naftos kainos svyruoja didesniame nei $100 už barelį lygyje. Nors nesiekia nuo karo pradžios aukštumų, bet kai sakau šimtą, aš pasitikrinau prieš ateidamas — beveik šimtas dešimt, man atrodo, šimtas aštuoni šiandieną JAV doleriai už barelį.
Speaker #1: Na, o naftos atsargos yra nukritusios iki pernykščio lygio ir toliau mažėja. Daug nerimo kelia ir gamtinių dujų rinka. Grafikas dešinėje rodo, kad dujų kaina jau daugiau nei dvigubai viršija pernykštį vidurkį, o ateities sandoriai tokį atokvėpio laikotarpį rodo jau tik po šildymo sezono pabaigos. Kita problema – saugyklų užpildymas šiuo metu yra mažiausias per penkerius metus.
Speaker #1: Metus. Be abejo, prie to prisidėjo ir Hormuzo sąsiaurio uždarymas, ir karšta vasara Europoje. Čia turbūt mes didesnių karščio bangų neturėjome Lietuvoje, bet Europoje tikrai tai buvo didžiulė problema, ir dujos, kurios paprastai būtų sukauptos žiemai, buvo naudotos elektros gamybai ir paskui turbūt kondicionavimui.
Gediminas Šimkus: Be abejo, prie to prisidėjo ir Hormuzo sąsiaurio uždarymas, ir karšta vasara Europoje. Čia turbūt mes didesnių karščio bangų neturėjome Lietuvoje, bet Europoje tikrai tai buvo didžiulė problema. Dujos, kurios paprastai būtų sukauptos žiemai, buvo naudotos elektros gamybai ir kondicionavimui. Taigi, mes, Šiaurės Europa, įžengėme į šildymo sezoną dabar jau tiek su mažesne dujų atsargų pagalve, tiek ir su brangesnėmis dujomis. Prie viso to, rizikoms valdyti šiandien yra mažiau finansinės erdvės. Grafiko kairėje galite matyti struktūrinį lūžį. Po ilgo laiko, kai Vyriausybė skolinosi labai nebrangiai, kai palūkanos buvo neigiamoje teritorijoje, šiuo metu mes turime obligacijų pajamingumus, grįžusius iš esmės į lygį, kuris buvo prieš finansų krizę. Turint omenyje, kad ir pačios skolos taip pat augo. Paveiksle dešinėje yra iliustracija. Pavyzdžiui, JAV skolos aptarnavimo išlaidos, tai yra palūkanos, sudaro apie 5% BVP. Euro zonoje tai taip pat išaugo nuo 1.4% BVP iki 2.2% BVP kitąmet. Kaip tai interpretuoti?
Speaker #1: Taigi, mes Šiaurės Europoje įžengėme į šildymo sezoną. Dabar jau tiek su mažesne dujų atsargų pagalve, tiek ir su brangesnėmis dujomis. Ir prie viso to, rizikoms valdyti šiandien yra mažiau finansinės erdvės. Grafiko kairėje galite matyti struktūrinį lūžį po ilgo laiko, kai vyriausybės skolinosi labai nebrangiai, kai palūkanos buvo neigiamoje teritorijoje.
Speaker #1: Šiuo metu mes turime obligacijų pajamingumus, grįžusius iš esmės į lygį, kuris buvo prieš finansų krizę. O tai reiškia, turint omenyje, kad ir pačios skolos taip pat augo. Paveiksle dešinėje yra iliustracija, pavyzdžiui, JAV skolos aptarnavimo išlaidos, kitaip tariant, palūkanos, sudaro apie 5% BVP. Eurozonoje tai taip pat išaugo: nuo 1,4% BVP iki 2,2% BVP kitąmet.
Speaker #1: Ir kaip tai interpretuoti? O tai paprastai – kad kiekvienas euras, kuris yra skirtas palūkanoms, yra euras, kurio neturėsime kitam šokui ar kitam sukrėtimui, jeigu įvyktų, amortizuoti.
Gediminas Šimkus: Paprastai, kad kiekvienas EUR, kuris yra skirtas palūkanoms, yra EUR, kurio neturėsime kitam šokui ar kitam sukrėtimui, jeigu įvyktų, amortizuoti. Taigi, jei pandemiją mes pasitikome su nebrangia skola, kitą sukrėtimą yra didelė tikimybė, kad pasitiktume jau subrangęs ekonomika. Aukštesnės naftos ir dujų kainos spartina infliaciją euro zonoje. Rugpjūtį infliacija euro zonoje išaugo iki 3,3% ir artimiausiais metais sieks siekiamą 2% tikslinį lygį. Europos Centrinis Bankas prognozės rodo, kad infliacija mažės palaipsniui ir prie 2% tikslinio lygio priartės tiktai 2028 metais. Svarbu ir tai, kad grynoji infliacija, tai yra infliacija be energijos ir maisto kainų, taip pat yra aukštesniame lygyje ir prognozių laikotarpio pabaigoje taip pat viršys 2% – bus 2,3%. Kol kas nėra požymių, kad energijos šokas būtų persidavęs į darbo užmokestį.
Speaker #1: Taigi, jei pandemiją mes pasitikome su nebrangia skola, kitą sukrėtimą – didelė tikimybė, kad pasitiktume jau su brangia skola. Taigi, aukštesnės naftos ir dujų kainos spartino infliaciją eurozonoje: rugpjūtį infliacija eurozonoje išaugo iki 3,3%. Artimiausiais metais, kitąmet, ji viršys siekiamą 2% tikslinį lygį. Europos centrinio banko prognozės rodo, kad infliacija mažės palaipsniui ir prie 2% tikslinio lygio priartės tik 2028 metais.
Speaker #1: Svarbu ir tai, kad grynoji infliacija, tai yra infliacija be energijos ir maisto kainų, taip pat yra aukštesniame lygyje. Na, ir prognozių laikotarpio pabaigoje taip pat viršys 2 %, bus 2,3 %.
Speaker #1: Vėlgi, kol kas nėra požymių, kad energijos kainų, energijos šokas būtų persidavęs į darbo užmokestį. Kitaip tariant, antrinių efektų kažkokių ypatingų šiuo metu nestebime, bet jeigu šokai užsitęs, jeigu jie bus ilgesni, be jokios abejonės, tai gali persilieti į didesnį prekių ir paslaugų kainų augimą. Ir čia pat turiu pasakyti, kad euro zona, kaip ir pasaulio ekonomika, kaip ir Lietuvos ekonomika, taip pat pasirodė atsparesnė, negu tikėtasi. Augimo prognozės pagerintos, ekonomiką palaikys vartojimas, valdžios išlaidos, stipresnė užsienio paklausa. Ir čia turime tokį derinį: iš vienos pusės – stipresnė, atsparesnė ekonomika, iš kitos pusės – kartu ir ilgiau užsitęsiančią didesnę infliaciją.
Gediminas Šimkus: Kitai tarant, antrinių efektų kažkokių ypatingų šiuo metu nestebime, bet jeigu šokai užsitęs, jeigu jie bus ilgesni, be jokios abejonės, tai gali persilieti į didesnį prekių ir paslaugų kainų augimą. Čia pat turiu atsakyti, kad euro zona, kaip ir pasaulio ekonomika, kaip ir Lietuvos ekonomika, pasirodė atsparesnė, negu tikėtasi. Augimo prognozės pagerintos. Ekonomiką palaikys vartojimas, Vyriausybės išlaidos, stipresnė užsienio paklausa. Čia turime tokį derinį: iš vienos pusės – stipresnę, atsparesnę ekonomiką, iš kitos pusės – kartu ir ilgiau užsitęsiančią didesnę infliaciją. Būtent dėl užsitęsiančio infliacinio spaudimo rugsėjo 10 dieną Europos Centrinis Bankas valdančioji taryba nusprendė padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais arba ketvirčiu procentinio punkto. Indėlių galimybių palūkanų norma, tai yra ta palūkanų norma, kuri labiausiai žinoma ir naudojama Lietuvoje, yra pasiekę 2,5%. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties siekiamais 2%, kad degalų kainų šokas neišplistų ir nevirstų platesniu prekių ir paslaugų kainų didėjimu.
Speaker #1: Ir būtent dėl užsitęsiančio infliacinio spaudimo rugsėjo 10 dieną Europos centrinio banko valdančioji taryba nusprendė padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais arba ketvirčiu procentinio punkto. Indėlių galimybių palūkanų norma, tai yra ta palūkanų norma, kuri labiausiai žinoma ir naudojama Lietuvoje, pasiekė 2,5 %, ir šio sprendimo tikslas – šiais sprendimais siekiama užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties siekiamais 2 %, kad degalų kainų šokas neišplistų ir nevirstų platesniu prekių ir paslaugų kainų didėjimu.
Speaker #1: Gerai, pereikime prie Lietuvos ir vėlgi toliau tęsiu apie kainas - prekių ir paslaugų kainas. Iš tikrųjų tai bene aktualiausia tema šiuo metu Lietuvoje. Aptartas Europos centrinio banko sprendimas taip pat padės kovoti ir su kainų augimu Lietuvoje, ir tai svarbu, nes tai, ką mes matome mūsų šalyje, tikrai nedžiugina. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangusi energija persidavė vartotojų kainoms. 5% riba – infliacija Lietuvoje viršijo gegužės mėnesį. Šiuo metu, rugpjūčio mėnesio paskutiniais duomenimis, ji yra 5,6%. Kaip matote iš paveikslo kairėje, energija yra tapusi pagrindiniu infliacijos šaltiniu per metus – energija išbrango Lietuvoje maždaug penktadaliu. Kita svarbi infliacijos Lietuvoje dedamoji yra paslaugų kainos.
Gediminas Šimkus: Pereikime prie Lietuvos. Toliau tęsiu apie prekių ir paslaugų kainas – iš tikrųjų tema bene aktualiausia šiuo metu Lietuvoje. Aptartas Europos Centrinis Bankas sprendimas taip pat padės kovoti ir su kainų augimu Lietuvoje. Ir tai svarbu, nes tai, ką mes matome mūsų šalyje, tikrai nedžiugina. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangusi energija persidavė vartotojų kainoms. 5% ribą infliacija Lietuvoje viršijo gegužės mėnesį. Šiuo metu, rugpjūčio mėnesio paskutiniais duomenimis, yra 5,6%. Kaip matote iš paveikslo kairėje, energija yra tapusi pagrindiniu infliacijos šaltiniu. Per metus energija Lietuvoje išbrango maždaug penktadaliu. Kita svarbi infliacijos Lietuvoje dedamoji yra paslaugų kainos. Jei pažiūrėsite į grafiką dešinėje, jis rodo, kad labiausiai brango degalai ir šildymas. Jeigu kalbame apie šildymą, tai jo kainą padidino tiek išaugęs kuras, tiek ir panaikinta PVM lengvata. Kalbant apie degalų brangimą, jis persidavė ir transporto sektoriui, tai prisideda ir prie spartesnio paslaugų kainų augimo.
Speaker #1: Jei pažiūrėsite į grafiką dešinėje, jis rodo, kad labiausiai brango degalai ir šildymas. Na, jeigu kalbame apie šildymą, tai jo kaina padidėjo tiek dėl išaugusio kuro, tiek ir dėl padidinto PVM, arba, tiksliau, panaikintos PVM lengvatos.
Speaker #1: Kalbant apie degalų brangimą, jis persidavė ir transporto sektoriui. Tai prisidėjo, tai prisideda ir prie spartesnio paslaugų kainų augimo. Na, ir turbūt, jeigu pažiūrėti gerų žinių, tai gera žinia yra – ją atspindi tamsiai žalia linija – maisto kainos, jų augimas sulėtėjo, ir tai atsvėrė dalį energijos kainų augimo poveikio.
Gediminas Šimkus: Turbūt jeigu pažiūrėtume gerų žinių, gera žinia yra tamsiai žalia linija – maisto kainos. Jų augimas sulėtėjo ir tai atsvėrė dalį energijos kainų augimo poveikio. Pagal bendrą infliacijos lygį Lietuvoje infliacija yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didžiąją dalį to lėmė mokestiniai pakeitimai. Kairėje paveikslas rodo, kad jeigu atmestume mokestinių pakeitimų poveikį, infliacija Lietuvoje daugmaž priartėtų prie Europos Sąjungos vidurkio. Kitaip tariant, mes turime, iš vienos pusės, poreikį sustiprinti viešuosius finansus. Tai ilgalaikiai sprendimai, orientuoti į tikrai svarbius egzistencinius uždavinius – stiprinti gynybą ir panašiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu to kaina yra didesnė infliacija. Dešinėje matome, kad be mokesčių poveikio maisto kainos. Dešinėje paveikslas rodo, kas būtų be mokestinių poveikių. Pavyzdžiui, maisto kainos Lietuvoje auga vienu lėčiausių tempų Europos Sąjungoje. Energijos ir prekių kainos būtų arti vidurkio. Čia išsiskiria paslaugos. Atlyginimų augimas Lietuvoje yra spartus.
Speaker #1: Pagal bendrą infliacijos lygį Lietuvoje, Lietuvoje infliacija yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, ir didžiąją dalį to lėmė mokestiniai pakeitimai. Kairėje paveikslas rodo, kad jeigu atmestume mokestinių pakeitimų poveikį, infliacija Lietuvoje daugmaž priartėtų prie Europos Sąjungos vidurkio. Kitaip tariant, mes turime iš vienos pusės poreikį sustiprinti viešuosius finansus – tai ilgalaikiai sprendimai, orientuoti į tikrai svarbius egzistencinius uždavinius, stiprinti gynybą ir panašiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu to kaina yra didesnė infliacija. Dešinėje matome, kad be mokesčių poveikio maisto kainos, ir dešinėje paveikslas rodo, kas būtų be mokestinių poveikių – tai, pavyzdžiui, maisto kainos Lietuvoje auga vienu lėčiausiu tempu Europos Sąjungoje, energijos ir prekių kainos būtų arti vidurkio. Na ir čia išsiskiria paslaugos – atlyginimų augimas Lietuvoje yra spartus, dar šiek tiek tai paliesiu, bet tai sudaro didžiausią sąnaudų dalį paslaugose. Na ir spartus augimas reiškia ir spartesnį paslaugų kainų didėjimą, ir šiuo aspektu mes esame vieni iš tų, kur paslaugų infliacija yra bene didžiausia Europos Sąjungoje.
Gediminas Šimkus: Dar šiek tiek paliesiu, bet jis sudaro didžiausią sąnaudų dalį paslaugose ir spartus augimas reiškia ir spartesnį paslaugų kainų didėjimą. Šiuo aspektu mes esame vieni iš tų, kur paslaugų infliacija yra bene didžiausia Europos Sąjungoje. Ką numatome ateičiai? Deja, bet atskirais mėnesiais mėnesio infliacija gali viršyti ir 6%, tačiau nuo kitų metų pradžios infliacinis spaudimas Lietuvoje turėtų nuosekliai pradėti silpnėti. Vidutinę metinę infliaciją mes vertiname, kad šiais metais sudarys 5.1%. Ką reiškia vidutinė metinė? Vidutiniškai per visus 2026 metus kainų lygis bus maždaug 5.1% aukštesnis, negu buvo 2025 metais. Vidutinė metinė infliacija 2027 metais turėtų lėtėti iki 3.1%, 2028 metais iki 2.6%, taigi iki mums labiau įprasto lygio. Infliaciją stabdys mažėsiantis energijos kainų augimas, silpnesnis mokesčių poveikis, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir, be jokios abejonės, vykdoma Europos Centrinis Bankas pinigų politika. Tačiau kelias žemyn gali būti tikrai nelygus, netolygus ir infliacijos rizikos yra į viršų.
Speaker #1: Taigi, o ką numatome ateičiai, tai, deja, bet atskirais mėnesiais mėnesio infliacija gali viršyti ir 6 %, tačiau nuo kitų metų pradžios infliacinis spaudimas Lietuvoje turėtų nuosekliai pradėti silpnėti.
Speaker #1: Vidutinė metinė infliacija, mes vertiname, kad šiais metais sudarys 5,1%. Ką reiškia „vidutinė metinė“? Tai yra, kad vidutiniškai per visus metus 2026 metus kainų lygis bus maždaug 5,1% aukštesnis negu buvo 2025 metais.
Speaker #1: Na, o vidutinė metinė infliacija 2027 metais turėtų lėtėti iki 3,1 %, 2028 metais – iki 2,6 %. Tai jau priartės prie mums labiau įprasto lygio. Infliaciją stabdys mažėjantis energijos kainų augimas, silpnesnis mokesčių poveikis, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir, be jokios abejonės, vykdoma Europos centrinio banko pinigų politika.
Speaker #1: Tačiau kelias žemyn, na, jis gali būti netolygus, ir infliacijos rizikos yra, na, į viršų. Tai yra tiek įtampos dujų ir naftos rinkose, tiek ir brangstančios gamybai naudojamos prekės, dėl kurių gali augti ir galutinė kaina vartotojams.
Gediminas Šimkus: Tai yra tiek įtampa dujų ir naftos rinkose, tiek ir brangstančios gamybai naudojamos prekės, dėl kurių gali augti ir galutinė kaina vartotojams. Čia reikia atskirti du dalykus, ką dažnai kalbant ir su žmonėmis, bet ir su profesionaliais ekonomistais tenka matyti. Vienas dalykas yra tai, ką rodo statistika, bet kitas dalykas yra tai, ką jaučia žmonės. Gera žinia yra ta, kad darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiai, sparčiau negu kainos. Atlyginimai šiais metais, mūsų skaičiavimu, turėtų augti 9.4%, vidutinė metinė infliacija bus 5.1%, taigi gyventojų perkamoji galia turės padidėti. Tai reiškia, jinai padidės, bet tai nereiškia, kad kainų problema išnyksta, nes infliacija rodo kainų augimo tempą, o tai, su kuo susiduria žmogus kasdienėje, tai yra kainų lygis, kainos. Kainoms nustojus augti arba augant lėčiau, jos negrįžta atgal, jos vis tiek didėja. Todėl dešinėje matome labai įdomų paveikslą, ir ta aukštyn kylanti raudona linija rodo, kaip žmonės jaučia kainų augimą.
Speaker #1: Ir čia reikia atskirti du dalykus, ką dažnai, vat, kalbant ir su žmonėmis, bet ir su profesionaliais ekonomistais, tenka matyti. Vienas dalykas yra tai, ką rodo statistika, bet kitas dalykas yra tai, ką jaučia žmonės. Ir gera žinia yra ta, kad darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiai, sparčiau negu kainos. Atlyginimai šiais metais, mūsų skaičiavimų, turėtų augti 9,4%, infliacija bus vidutinė metinė 5,1%, taigi gyventojų perkamoji galia turės padidėti. Tai reiškia, jinai padidės, nes infliacija, tai, ką rodo infliacija, yra kainų augimo tempas.
Speaker #1: O su tuo, su kuo susiduria žmogus kasdienybėje, tai yra kainų lygis, kainos, ir kainoms nustojus augti arba augant lėčiau, jos negrįžta atgal, jos vis tiek didėja. Todėl ir dešinėje matome, dešinėje, aš manau, labai įdomų paveikslą, ir ta aukštyn kylanti raudona linija rodo, kaip žmonės jaučia kainų augimą, ir tas skirtumas tarp infliacijos SVKI indekso yra didžiulis. Tai apibendrinant, paveikslas dešinėje labai iliustratyviai parodo, kad žmonės kainų augimą jaučia gerokai stipriau, nei rodo bendras kainų indeksas. Taigi kiekvienas, na, kiekvienas žmogus tą kainų augimą matuoja ne statistika, o savo pinigine ir pojūčiais. Ir čia nėra prieštaravimų – perkamoji galia gali augti, tačiau kainų šokai lieka giliai atmintyje, ir jie atsispindi per žmonių atmintį.
Gediminas Šimkus: Tas skirtumas tarp infliacijos, VKI indeksas, yra didžiulis. Apibendrinant, paveikslas dešinėje labai iliustratyviai parodo, kad žmonės kainų augimą jaučia gerokai stipriau, nei rodo bendras kainų indeksas. Taigi kiekvienas žmogus kainų augimą matuoja ne statistika, o savo pinigine ir pojūčiais. Ir čia nėra prieštaravimų. Perkamoji galia gali augti, tačiau kainų šokai lieka gilioje atmintyje ir atsispindi per žmonių atmintį. Pereikime, kaip į tai reaguoja Lietuvos ekonomika. Čia yra taip pat gerų naujienų. Lietuvos ekonomika, panašu, įsibėgėja. Antrąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 3.8%. Svarbu yra tai, kad augo daugelis svarbiausių ekonomikos sektorių. Tą rodo paveikslas dešinėje, pavyzdžiui, raudona linija – apdirbamoji gamyba. Pardavimų augimas viršijo ilgalaikę tendenciją. Išaugo Vyriausybės investicijos į infrastruktūrą ir krašto gynybą. Tai skatino statybas, augo mažmeninė prekyba. Paslaugų raidą skatino atsigaujantis transporto sektorius, pažymėtas žalia linija. Ir visa tai vyko nepaisant padidėjusių kuro kainų. Mažmeninę prekybą, be abejo, skatino ir iš antros pakopos atsiskaičiavimo sąskaitų perimtos lėšos.
Speaker #1: Tvarkoje, pereikime prie to, kaip į tai reaguoja Lietuvos ekonomika. Ir čia yra taip pat gerų naujienų – Lietuvos ekonomika, panašu, įsibėgėja. Antrąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 3,8 %, ir svarbu tai, kad augo daugelis svarbiausių ekonomikos sektorių. Tai rodo paveikslas dešinėje. Pavyzdžiui, raudona linija – apdirbamoji gamyba: pardavimų augimas viršijo ilgalaikę tendenciją. Išaugo valdžios investicijos į infrastruktūrą ir krašto gynybą, tai skatino statybas. Augo mažmeninė prekyba, paslaugų raidą skatino atsigaunantis transporto sektorius – šviesiai žalia linija. Ir visa tai vyko nepaisant padidėjusių kuro kainų. Mažmeninė prekyba, be abejo, skatino ir iš antros pakopos atsiimtos lėšos: gyventojams išmokėta €3,5 milijardo. Tai milžiniška suma – tai yra 4 % Lietuvos BVP. Ir taip, mes galvojome, ir iš tikrųjų buvo daug diskutuota, kad šios lėšos plūstels į vartojimą. Tai, ką mes dabar apskaičiuojame, įvertiname, kad apie...
Gediminas Šimkus: Gyventojams išmokėta trys su puse milijardo EUR. Tai milžiniška suma, tai yra 4% Lietuvos BVP. Mes galvojome ir iš tikrųjų buvo daug diskutuota, kad šitos lėšos plūstels į vartojimą. Tai, ką mes dabar apskaičiuojame, įvertinome, kad apie penktadalis šitų lėšų buvo skirta vartojimui: automobiliams, baldams, remontui. Dalis pinigų panaudota paskoloms grąžinti, tačiau didelė dalis šitų lėšų liko neišleista ir beveik pusė, 1.6 milijardo, liepos mėnesį vis dar buvo gyventojų sąskaitose ir į ekonomiką kol kas negrįžo. O visa tai reiškia, vertinant per ekonomikos raidos prizmę, poveikis ekonomikai yra nuosaikesnis. Galbūt dalis šitų pinigų ir bus išleista vėliau, pavyzdžiui, prasidėjus šildymo sezonui, tačiau reikšmingai vartojimo dinamikos neturėtų keisti, mūsų vertinimu. Skaičiuojame, kad iš viso šiais metais vartojimui bus išleista apie 800 milijonų EUR. Taip tai vartojimą padidins 1.3%, BVP kilstelės per 0.4%, bet nelikus šito poveikio vartojimui, kitąmet poveikis BVP jau taptų neigiamas, kaip matote iš rutuliukų dešinėje pusėje.
Speaker #1: Dalis šitų lėšų buvo skirta vartojimui – automobiliams, baldams, remontui. Dalis pinigų panaudota paskoloms grąžinti. Tačiau didelė dalis šitų lėšų liko neišleista ir beveik pusė, apie 1,6 mlrd., liepos mėnesį vis dar buvo gyventojų sąskaitose ir į ekonomiką kol kas negrįžo. O visa tai reiškia, vertinant per ekonomikos raidos prizmę, kad poveikis ekonomikai yra nuosaikesnis. Galbūt dalis šitų pinigų ir bus išleista vėliau, pavyzdžiui, prasidėjus šildymo sezonui, tačiau reikšmingai vartojimo dinamikos jau neturėtų keisti, mūsų vertinimu. Skaičiuojame, kad iš viso šiais metais vartojimui bus išleista apie 800 mln. eurų. Taip, tai vartojimą padidins 1,3 %, BVP kilstels per 0,4 %, bet likusio to poveikio vartojimui nebus – kitame poveikis BVP jau taptų neigiamas, kaip matote iš rutuliukų dešinėje pusėje.
Speaker #1: Na, o nuosaikesnį pensijų fondų lėšų poveikį turėtų kompensuoti eksporto augimas, ir šiemet eksportą palaikė aukštesnės energijai mažiau imlių prekių pardavimai, tačiau energijai imliajai pramonei sekėsi sunkiau. Dešinysis grafikas rodo, kad šis sektorius naujų rinkos dalių nebeužkariauja, todėl tolesnį eksporto augimą daugiausiai lems auganti prekybos partnerių paklausa. Paprastai tariant, mūsų eksporto rinkos augs kartu su eksporto apimtimis – jeigu jos augs, kartu augs ir eksportas.
Gediminas Šimkus: O nuosaikesnį pensijų fondų lėšų poveikį turėtų kompensuoti eksporto augimas. Šiemet eksportą palaikė energijai mažiau imlių prekių pardavimai, tačiau energijai imliai pramonei sekėsi sunkiau. Dešinysis grafikas rodo, kad šis sektorius naujų rinkos dalių nebeužkariauja, todėl tolesnį eksporto augimą daugiausia lems auganti prekybos partnerių paklausa. Paprastai tariant, augs mūsų eksporto rinkos, kartu augs ir eksportas. Tai lemia, kad artimiausiu metu Lietuvos ekonomika turėtų augti gana tolygiai. Stipresnė išorės paklausa kompensuos mažesnį antros pakopos lėšų impulsą ir jo prablėsimą. Mažesnis vartojimo šuolis reiškia ir mažesnį poslūgį kitąmet. Numatome, skaičiuojame, vertiname, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2.7%, kitąmet 2.4%. O 2028 metais ji turėtų grįžti į tą 3.1% lygį. Prie to prisidės arba turėtų prisidėti ir numatoma, labai tikiuosi, kad taip įvyks, Artimųjų Rytų konflikto pabaiga ir nuslūgus energijos kainų poveikis. Bet kaip bus, be abejo, matysime.
Speaker #1: Taip, na, ir tai lemia, kad artimiausiu metu Lietuvos ekonomika turėtų augti gana tolygiai. Stipresnė išorės paklausa kompensuos mažesnį antros pakopos lėšų impulsą ir jo priblėsimą. Mažesnis vartojimo šuolis reiškia ir mažesnį atoslūgį kitąmet. Ir numatome, skaičiuojame, vertiname, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,7%, kitąmet – 2,4%, o nuo 2028 metų tai turėtų grįžti į tą 3,1% lygį. Prie to prisidės, arba turėtų prisidėti, ir numatoma – labai tikiuosi, kad tai įvyks – Artimųjų Rytų konflikto pabaiga ir nuslūgęs energijos kainų poveikis, bet kaip bus, be abejo, matysim.
Speaker #1: Taigi, aptariau vaizdą trumpuoju laikotarpiu, kelis metus į priekį, ir iš tikrųjų vaizdas yra pakankamai pozityvus, turint omeny visą šitą geopolitinį neapibrėžtumą ir nežinomybę. Tačiau svarbu tuo pačiu pasakyti, kad ekonomikos atsparumo rezervai nėra beribiai, ir jie po truputį, deja, bet senka. Dabar norėčiau trumpai aptarti ir keletą iššūkių – tikrai keletą, jų yra daugiau – kurie yra aktualūs ilguoju laikotarpiu. Iššūkiai taip pat reiškia ir galimybes, nes tai yra tai, ką galima pakeisti ir kas galėtų užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą ilgesniu laikotarpiu.
Gediminas Šimkus: Aptariau vaizdą trumpuoju laikotarpiu, kelis metus į priekį, ir iš tikrųjų vaizdas yra pakankamai pozityvus, turint omenyje visą šitą geopolitinį neapibrėžtumą ir nežinomybę. Tačiau svarbu tuo pačiu pasakyti, kad ekonomikos atsparumo rezervai nėra beribiai ir jie po truputį, deja, bet senka. Dabar norėčiau trumpai aptarti keletą iššūkių. Tikrai keletą, jų yra daugiau, kurie yra aktualūs ilguoju laikotarpiu. Iššūkiai taip pat reiškia ir galimybes, nes tai yra tai, ką gali pakeisti ir kas galėtų užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą ilgesniu laikotarpiu. Šiandien džiaugiamės stipria išorės paklausa, tačiau tai yra dalykas, kuris nepriklauso nuo mūsų ir jis gali pasikeisti. Bet tai, ką mes galime kontroliuoti būdami šalies viduje, tai yra Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Čia yra viena iš rizikų ir čia yra taip pat ir galimybė. Paveikslas kairėje rodo atlyginimų ir našumo augimo dinamiką. Daug kalbėta apie tai, bet atlyginimai Lietuvoje auga labai sparčiai ir sparčiau negu darbo našumas.
Speaker #1: Taigi, šiandien džiaugiamės stipria išorės paklausa, tačiau tai yra tas dalykas, kuris nepriklauso nuo mūsų ir jisai gali pasikeisti. Bet tai, ką mes galime kontroliuoti, būdami šalies viduje, tai yra Lietuvos ekonomikos konkurencingumas. Čia yra viena iš rizikų, ir čia yra taip pat ir galimybė. Paveikslas kairėje rodo atlyginimų ir našumo augimo dinamiką – daug kalbėta apie tai, bet atlyginimai Lietuvoje auga labai sparčiai, ir sparčiau negu darbo našumas. Paveikslas dešinėje rodo, kad gyventojams, darbuotojams tenkanti BVP dalis pasiekė 51,5 % nuo BVP, o pagal šį rodiklį jau viršijame tiek Europos Sąjungos, tiek euro zonos vidurkį ir iš tikrųjų lygiuojamės su stipriausiomis, turtingiausiomis Europos Sąjungos ekonomikomis.
Gediminas Šimkus: Paveikslas dešinėje rodo, kad darbuotojams tenkanti BVP dalis pasiekė 51.5% nuo BVP, o pagal šį rodiklį jau viršijame tiek Europos Sąjungos, tiek euro zonos vidurkį ir iš tikrųjų lygiuojamės su stipriausiomis, turtingiausiomis Europos Sąjungos ekonomikomis. Iš vienos pusės tai yra gera žinia. Tai buvo vienas iš šaltinių, iš kur buvo didinamas darbo užmokestis. Tačiau jeigu žvelgiame plačiau per ekonomiką, tai kartu reiškia, kad erdvė yra mažiau didinti produktyvumą per investicijas. O augančios darbo sąnaudos silpnina konkurencingumą ir panašiai. Todėl ilgalaikiam augimui mes turime išspręsti svarbiausią liktį – kaip padidinti našumą. Ir čia greitų sprendimų nėra. Čia yra kalba apie Lietuvos ekonomikos modelį, apie švietimą, apie investicijas į inovacijas, technologinę pažangą ir taip toliau. Kitas svarbus konkurencingumo dėmuo yra energetikos kaina. Štai daug galime ir kalbame, kaip reikia automatizuoti, kaip reikia diegti dirbtinį intelektą, kaip reikia diegti įvairias technologijas, technologijų plėtrą.
Speaker #1: Iš vienos pusės, tai yra gera žinia – tai buvo vienas iš tų šaltinių, iš kur buvo didinamas darbo užmokestis. Tačiau, jeigu žvelgiame plačiau per ekonomiką, tai kartu reiškia, kad erdvės yra mažiau didinti produktyvumą per, na, per investicijas, o augančios darbo sąnaudos silpnina konkurencingumą ir panašiai. Todėl ilgalaikiam augimui spręsti, mes turime išspręsti svarbiausią lygtį – kaip padidinti našumą. Ir čia greitų sprendimų nėra. Čia yra kalba apie Lietuvos ekonomikos modelį, apie švietimą, apie investicijas į inovacijas, technologinę pažangą ir taip toliau.
Speaker #1: Kitas svarbus konkurencingumo dėmuo yra energetikos kaina, štai daug galim ir kalbam iš tikrųjų daug, kaip reikia automatizuoti, kaip reikia diegti dirbtinį intelektą, kaip reikia diegti technologinį įvairias technologijas, technologijų plėtrą, bet visa tai kartu reiškia, kad elektra sudaro vis svarbesnę įmonių sąnaudų dalį, ir gali lemti sprendimus, kur investuoti, ir iš paveikslo kairėje galite matyti, kad po 2022 metų šoko elektros kainos sumažėjo, taip, jos iššoko į viršų, jos sumažėjo, tačiau vis dar yra didesnės negu buvo prieš šitą krizę, ir net ir didžiausi vartotojai, kurie gauna santykinai palankiausią kainą už elektrą, moka daugiau negu kad mokėjo anksčiau, ir be abejo, na, jų savikainoje tai yra ta ta ta dalis užima didesnę dalį, aišku, mes galime lygintis Europos kontekste, su europiniais konkurentais, ir galbūt šiu požiūriu situacija Lietuvos nėra pati prasčiausia, pavyzdžiui, elektra verslui yra pigesnė nei Vokietijoj ar Lenkijoj, problema tiktai yra ta, kad konkurencija nesibaigia su Europos Sąjungos sienomis, ir mūsų pramonė konkuruoja su JAV, su Kinija, o čia atotrūkis yra ryškus, maždaug Lietuvoj elektra brangesnė verslui ketvirtadalį negu JAV, 70% brangesnė negu Kinijoje, o pagal produkcijos sudėtį vis tik tai yra mūsų svarbūs konkurentai pasaulinėse rinkose, todėl labai svarbu, be be jokios abejonės, didinti didinti elektros gamybą iš atsinaujinčių šaltinių, tai ir Lietuvos atsparumo šaltinis, bet elektros kaina taip pat turi būti ir konkurencingumo politikos dalis, ir tikslas neturi būti administruoti kainą, bet užtikrinti, kad transformacija, reikalinga transformacija, netaptų kliūtimi ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimui, investicijoms, eksportui.
Gediminas Šimkus: Bet visa tai kartu reiškia, kad elektra sudaro vis svarbesnę įmonių sąnaudų dalį ir gali lemti sprendimus, kur investuoti. Iš paveikslo kairėje galite matyti, kad po 2022 metų šoko elektros kaina sumažėjo. Taip, jos iššoko į viršų, jos sumažėjo, tačiau vis dar yra didesnės, negu buvo prieš šitą krizę. Net ir didžiausi vartotojai, kurie gauna santykinai palankiausią kainą, už elektrą moka daugiau, negu mokėjo anksčiau. Be abejo, jų savikainoje ta dalis užima didesnę dalį. Aišku, mes galime lygintis Europos kontekste su europiniais konkurentais ir galbūt šiuo požiūriu Lietuvos situacija nėra pati prasčiausia. Pavyzdžiui, elektra verslui yra pigesnė nei Vokietijoje ar Lenkijoje. Problema tiktai yra ta, kad konkurencija nesibaigia su Europos Sąjungos sienomis ir mūsų pramonė konkuruoja su JAV, su Kinija, o čia atotrūkis yra ryškus. Maždaug Lietuvoje elektra brangesnė verslui ketvirtadaliu negu JAV, 70% brangesnė negu Kinijoje. O pagal produkcijos sudėtį vis tik tai yra mūsų svarbūs konkurentai pasaulinėse rinkose.
Gediminas Šimkus: Todėl labai svarbu, be jokios abejonės, didinti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, tai yra Lietuvos atsparumo šaltinis. Elektros kaina taip pat turi būti ir konkurencingumo politikos dalis. Tikslas neturi būti administruoti kainą, bet užtikrinti, kad reikalinga transformacija netaptų kliūtimi ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimui, investicijoms, eksportui. Dar vieną dalyką norėčiau paliesti. Paskutiniu metu irgi daug diskutuojama, kuris gali būti svarbus ir gana staigus veiksnys, kaip keičiasi konkurencingumas, tai dirbtinis intelektas ir jo diegimas. Gera žinia yra ta, kad Lietuvos įmonėse dirbtinis intelektas ir jo naudojimas auga labai sparčiai – nuo 4.5% 2021 metais iki beveik 35% Lietuvos įmonių šiemet. Vėlgi, kaip ir daugelyje atvejų kartais būna, kad pagal šį rodiklį viršijame Europos Sąjungos vidurkį ir gerokai lenkiame Latviją ir Lenkiją. Atiliekame nuo lyderių – Danijos, Suomijos, Švedijos. Kalbant apie dirbtinį intelektą, svarbu ne tik kiek mes naudojame, bet ir kam ir kaip mes jį naudojame.
Speaker #1: Na ir dar vieną dalyką norėčiau paliesti, tai irgi daug diskutuojama paskutiniu metu, kuris gali būti svarbus veiksnys ir gana staigus, kaip keičiasi konkurencingumas, tai dirbtinis intelektas, ir jo diegimas, tai gera žinia yra ta, kad Lietuvos įmonėse dirbtinis intelektas ir jo naudojimas auga labai sparčiai, nuo 4,5% 2021 metais iki beveik 35% Lietuvos įmonių šiemet, vėlgi, kaip ir daugeliu atvejų, kartais būna, kad pagal šį rodiklį viršijame Europos Sąjungos vidurkį ir gerokai lenkiame Latviją ir Lenkiją, na, atsiliekame nuo lyderių Danijos, Suomijos, Švedijos, bet kalbant apie dirbtinį intelektą, svarbu ne tik kiek mes naudojame, bet ir kam ir kaip mes jį naudojame, ir Lietuvoje vis tik tos užduotys yra paprastesnės, dažniausiai tai yra rinkodarai, pardavimams, administracinėms užduotims, ir tai natūralu, įmonės pradeda nuo paprastesnių pritaikomų technologijoms, panaudojimų būdų, tačiau potencialas yra didžiausias parodytas žaliajame rėmelyje, o tai yra moksliniai tyrimai, plėtra inovacijoms, ir šitam tikslui įmonės naudoja mažiau nei 5%, mažiau nei 5% įmonių gamybos procesams, mažiau nei 4% įmonių, ir panašią žinutę taip pat siunčia mums ir ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuvos stiprybė yra reguliacinė aplinka, silpnoji vieta, moksliniai tyrimai, ir tarptautinis bendradarbiavimas, todėl vien tiktai naudoti dirbtinio intelekto nebeužtenka, našumas didės tada, kai mes jį pasiteiksime ne tik kaip greičiau padaryti darbą, bet ir kaip vystyti naujus produktus, efektyvesnius gamybos procesus, daryti kažkokias technologines technologines inovacijas, na, ir ir ir ir ir tai be jokios abejonės atsilieps mano prieš tai rodytoj skaidrėj, kaip didinti našumą ir už to užtikrinti tolesnį darbo užmokesčio augimą ir Lietuvos ir Lietuvos gyventojų ekonominės gerovės kilimą.
Gediminas Šimkus: Lietuvoje vis tik tos užduotys yra paprastesnės. Dažniausiai tai yra rinkodarai, pardavimams, administracinėms užduotims. Ir tai natūralu. Įmonės pradeda nuo paprastesnių, pritaikomų technologijoms panaudojimo būdų, tačiau potencialas yra didžiausias, parodytas žaliajame rėmeliuose. Tai yra moksliniai tyrimai, plėtra inovacijoms, ir šitam tikslui įmonės naudoja mažiau nei 5%, gamybos procesams - mažiau nei 4% įmonių. Panašią žinutę taip pat siunčia mums ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Lietuvos stiprybė yra reguliacinė aplinka, silpnoji vieta - moksliniai tyrimai ir tarptautinis bendradarbiavimas, todėl vien tik naudoti dirbtinio intelekto nebeužtenka. Našumas didės tada, kai mes jį pasiteiksime ne tik kaip greičiau padaryti darbą, bet ir kaip vystyti naujus produktus, efektyvesnius gamybos procesus, daryti technologines inovacijas. Ir tai, be jokios abejonės, atsilieps mano prieš tai rodyti skaidrėje, kaip didinti našumą ir užtikrinti tolesnį darbo užmokesčio augimą ir Lietuvos gyventojų ekonominės gerovės kėlimą. Taigi, kaip vertiname apibendrintai Lietuvos ekonomikos perspektyvą?
Speaker #1: Taigi, kaip vertiname apibendrintai Lietuvos ekonomikos perspektyvą ir žinia pagrindinė yra aiški, ekonomika lieka augimo kelyje, prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,7%, vėliau augimas šiek tiek sulėtės, tačiau 2028 metais blėstant šiandieninių šokų poveikiui turėtų vėl paspartėti, infliacija vidutinė metinė infliacija šiemet viršys šiek tiek 5%, atskirais mėnesiais mes galime matyti skaičius ir viršijančius 6%, tačiau vidutinė metinė 5%, nuo vėliau infliacinis spaudimas Lietuvoje turėtų slopti, nuosekliai mažėti, ir 2028 metais infliaciniai procesai turėtų priartėti prie mums įprastų lygių, kažkas apie 2,5%, užimtumas lieka aukštas, darbo užmokestis auga sparčiau negu kainos, todėl žmonių perkamoji galia ir toliau didės, taigi trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika yra pakankamai atspari, tačiau ilgesniu laikotarpiu šito atsparumo nebeužteks, augimą turėsime vis labiau grįsti našumu ir konkurencingumu, taigi ačiū labai už dėmesį ir esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
Gediminas Šimkus: Pagrindinė žinia yra aiški: ekonomika lieka augimo kelyje. Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2.7%. Vėliau augimas šiek tiek sulėtės, tačiau 2028 metais, blėstant šiandieninių šokų poveikiui, turėtų vėl paspartėti. Vidutinė metinė infliacija šiemet viršys šiek tiek 5%. Atskirais mėnesiais mes galime matyti skaičius ir viršijančius 6%, tačiau vidutinė metinė - 5%. Vėliau infliacinis spaudimas Lietuvoje turėtų slopti, nuosekliai mažėti ir 2028 metais infliaciniai procesai turėtų priartėti prie mums įprastų lygių, apie 2.5%. Užimtumas lieka aukštas, darbo užmokestis auga sparčiau negu kainos, todėl žmonių perkamoji galia ir toliau didės. Taigi trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika yra pakankamai atspari, tačiau ilgesniu laikotarpiu šito atsparumo nebeužteks. Augimą turėsime vis labiau grįsti našumu ir konkurencingumu. Labai ačiū už dėmesį ir esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
Speaker #1: Taip, Vygantas Tuzas iš Naujienų agentūros Alta. Pirmiausia norėjau paklausti dėl šeimų paketo – dabar čia visai nemaža užvirė ta diskusija dėl jo, nemažai pinigų, keli šimtai milijonų eurų pakete numatoma. Kaip jūs vertinate visą tą iniciatyvą ir ar manote, kad verta tiek daug pinigų dėti į tokias priemones, kad skatinti gimstamumą? Na ir bendrai, koks jūsų požiūris šioje vietoje?
Virentas Stuzas: Vyrentas Stuzas iš naujienų agentūros ELTA. Pirmiausia norėjau paklausti dėl šeimų paketo. Dabar čia visai nemaža užvirė diskusija dėl jo. Pakete numatoma nemažai pinigų, keli šimtai milijonų EUR. Kaip jūs vertinate visą tą iniciatyvą ir ar manote, kad verta tiek daug pinigų skirti toms priemonėms, kad skatintumėme gimstamumą? Ir bendrai, koks jūsų požiūris šioje vietoje?
Gediminas Šimkus: Nežinau, kiek laiko turite, nes mes Lietuvos banke labai išsamiai tai aptarėme. Galiu užtrukti dėstydamas poziciją. Bet jeigu juokus į šoną ir konkrečiai atsakant į jūsų klausimą, tai demografinę problemą kaip problemą mes iškėlėme, jeigu gerai atsimenu, 2017 metais ir tada dar to spaudimo nelabai buvo matyti, bet panašiai ir sakėme, kad kažkur už 10 metų mes pradėsime iš tikrųjų jausti tai, kas vyksta. Kol kas buvo tokie nematomi procesai. Tikrai turime labai rimtų demografinių iššūkių ir neturime turėti jokių iliuzijų, kad juos galime spręsti kažkokiom pigiom priemonėm arba nemokamai kažkaip išspręsti tą baimę. Čia turbūt yra tai, ką matome iš tikrai labai teigiamos šviesos, kad ateina Vyriausybė su didžiuliu paketu, plačiu paketu, kuris yra orientuotas į demografinį iššūkį ir labai įvairias to dedamąsias dalis. Akivaizdu, kad Vyriausybė pagal ambiciją išdėstė, taikosi į labai universalias priemones. Tai vienas dalykas.
Gediminas Šimkus: Antras dalykas, kad į labai platų spektrą demografiniu požiūriu: tai ir vyresni vaikai, ir jaunesni vaikai, ir turbūt dar negimę vaikai, ir šeimos, kurios galbūt dar sugrįš arba žada sugrįžti į Lietuvą. Priemonės yra labai skirtingos ne tik savo tikslu, bet ir savo ekonomine verte. Mes turime priemonę, kuri nesiekia 5 milijonų EUR ir turime priemonę, kuri, rodos, yra apie 375 milijonus EUR. Tai vieno kurpalio iš tikrųjų tu negali pritaikyti. Kitas dalykas, kad, aišku, detalės bus įstatymų konkrečiuose projektuose, bet jau dabar yra komunikuota, kai kurios priemonės įsigalios po tam tikro laiko, pavyzdžiui, nuo 2029 metų. Tai vėlgi klausimas, kiek jos adresuoja tą demografinę problemą, kuri yra čia ir dabar? Visa tai pasakius, norėtume atkreipti dėmesį, kadangi, iš vienos pusės, yra sakoma šeima, tai platesnis toks dalykas, ir mes turime demografinę problemą. Mūsų diskusijose išryškėjo keletas tokių elementų. Pirmas dalykas, Lietuvos banko ekonomistai padarė, aš manau, labai puikią studiją.
Gediminas Šimkus: Ar jinai paskelbta, ar ne? Dar ne, bet jinai bus netrukus paskelbta. Aš tiesiog pasidalinsiu keletu rezultatų. 2024 metais gimė apie 19 tūkst. naujagimių. 1994 metais gimė 42 tūkst. naujagimių. Ir tada klausimas yra, o tai kokios priežastys lėmė naujagimių sumažėjimą? Svarbiausia priežastis yra apsisprendimas tapti tėvais. Vis daugiau yra šeimų, kurios apskritai neturi nė vieno vaiko. Taip pat yra svarbi grynoji emigracija ir kitos priežastys, bet tos šeimos, kurios turi vaikų, jų turi panašiai, kaip ir turėjo anksčiau. Ir štai čia yra klausimas, kiek šitas paketas arba, mūsų vertinimu, tik apie ketvirtadalis šito paketo, jeigu mes žiūrime per demografinę prizmę, orientuojasi į tą pačią, mūsų akimis, problemos esmę, tai yra apsisprendimą turėti vaikų apskritai. Ir tai yra labai svarbu, nes svarbiausia yra tai, kad kai žmogus susilaukia pirmo vaiko, šeima susilaukia pirmo vaiko, statistika rodo, kad jie paskui turi daugiau tų vaikų.
Gediminas Šimkus: Antras dalykas yra, kad du trečdaliai to paketo yra orientuota į bendresnį šeimos dydžio didinimą. Vėlgi klausimas, kiek tai yra ta pati demografinė problema, kai yra sukurta šeima ir žmonės turi vaikų. Kitas dalykas, kaip jau šiek tiek užsiminiau, tai yra pats įgyvendinimo terminas. Jeigu tai yra, pavyzdžiui, maitinimas vaikų po 2029 metų, tai vis tik tai yra po ilgo laikotarpio, o mes problemą turime dabar. Tai vėlgi, kaip ta problema sprendžiama? Be jokios abejonės, suprantama, kad tai yra didžiulis finansinis paketas ir visko turbūt taip greitai negali padaryti. Čia yra prioritetų klausimas. Kalbant iš prioritetų perspektyvos, tai yra labai didelės tirties paketas. Tikslumas tų finansinių šaltinių, iš ko tai bus finansuojama, nėra pakankamai aiškus. Ir paskutinis dalykas, aš šiek tiek užsiminiau patį tikslą, yra labai svarbu įvertinti, kokio rezultato siekiame viena arba kita priemone.
Gediminas Šimkus: Bet akivaizdu, jau ir viešos diskusijos parodė, kad ne mažiau svarbu yra ir pats įgyvendinimas, kad kai kurios priemonės reikalautų iš tikrųjų labai aiškaus įgyvendinimo kontrolės, nes labai nesinorėtų, kad šitos milžiniškos lėšos būtų kažkaip prarastos.
Virentas Stuzas: Tada gal bendrai apie tų pačių priemonių tikslumą. Labai daug to paketo yra nutaikyta į tokias kaip išmokas ir panašiai. O jūs nemanote, kad tos lėšos galėtų būti naudojamos kažkaip kitaip? Gal yra geresnių būdų tiesiog skatinti gimstamumą ir tuos sprendimus tapti tėvais? Ekonominiai visokie būsto dalykai ir panašiai.
Gediminas Šimkus: Tai, ką aš ir kalbėjau, jeigu mes iš tikrųjų taikomės į demografinę problemą, Lietuvos banko tyrimas rodo, kad svarbiausia mažesnio naujagimių skaičiaus priežastis yra, kad šeimos nusprendžia arba iš viso neturi vaikų. Pavyzdžiui, per 30 metų nuo 42 tūkst. iki 19 tūkst. sumažėjimo, tai yra 23 tūkst., iš jų 10 tūkst. yra nulemta būtent apsisprendimo tapti tėvais. Įsivaizduokite, beveik pusė. Jeigu mes galvojame per šitą perspektyvą, tai pagrindinis klausimas yra, kokios turi būti priemonės, kad asmuo, šeima nuspręstų turėti vaiką? Taip, ten yra iš tikrųjų puikių priemonių, pavyzdžiui, kaip suderinti karjerą ir motinystę, ir tėvystę. Mano galva, tikrai geros priežastys. Ta tendencija keičiasi. Mes vėl turime stiprėjančią emigraciją iš Lietuvos Lietuvos piliečių. Pavyzdžiui, kaip pritraukti, kaip paskatinti reemigraciją? Tai yra kitas dalykas. Kaip sustiprinti saugumą asmenų, kai jie yra motinystės ir tėvystės atostogose per didesnes išmokas, slaugos kompensacijas ir panašiai.
Gediminas Šimkus: Bet didžioji šito paketo dalis vis tik yra apie vaikų maitinimą jau po to, kai jie yra sulaukę mokyklinio amžiaus. Ir čia yra labai svarbu įsivertinti, kokio tikslo siekiama, kaip tos išlaidos bus kontroliuojamos, kokio rezultato mes norime.
Virentas Stuzas: Ir gal dar trumpai užsiminėte apie dirbtinį intelektą, kad reikia jį labiau naudoti, kad didintume darbuotojų, gyventojų našumą. Bet dabar pastaruoju metu apie dirbtinį intelektą vadovų kalbama, kad reikia lėtinti spartą, kad jau per stiprus pats dirbtinis intelektas ir panašiai. Ar nematote to kaip rizikos šiaip dabartinei Lietuvos darbo rinkai, kad galėtų būti tiesiog pakeisti darbuotojai, įdėti dirbtinis intelektas ar panašiai? Ar čia galime mes kažkaip išlaviruoti šią liniją dabartiniame pasauliniame kontekste tiesiog iššūkių?
Gediminas Šimkus: Lietuvos bankas neturi oficialios pozicijos šiuo klausimu. Tai išeina iš vertintojo asmeninių perspektyvų ir panašiai. Aš manau, kad žmonės yra susidūrę su įvairiais technologinės pažangos aspektais ir šitoje vietoje tikrai vyksta technologinė revoliucija. Kažkada kas nors tai lygino su interneto atsiradimu, bet galbūt čia netgi yra stipresnis pokytis. Aš manau, kad čia nereikia baimintis ir viskas vyksta evoliucijos būdu. Mums yra svarbiau ne tiek bijoti, bet laiku adaptuotis ir spėti į traukinį, nes šalys, kurios sparčiau pritaikys dirbtinį intelektą technologinei pažangai, procesams gamyboje ir panašiai, įgis tam tikrą konkurencinį pranašumą. Todėl aš manau, kad čia reikia eiti ne iš baimės perspektyvos, bet iš labai pragmatiško pritaikomumo požiūrio. Iš kitos pusės, nereikia būti naiviam ta prasme, kad dirbtinis intelektas gali būti naudojamas ne tik pozityviems tikslams, bet ir neigiamiems tikslams. Pavyzdžiui, mūsų rolė yra finansinio sukčiavimo prevencija.
Gediminas Šimkus: Akivaizdu, aš pats su tuo susiduriu, matau, kaip pritaikytas dirbtinis intelektas sukčiavimui, kaip dirbtinis intelektas gali būti pritaikomas kibernetinėms atakoms. Tu gali, iš vienos pusės, stiprinti kibernetinį saugumą naudodamas dirbtinio intelekto priemones, bet blogiečiai gali tai naudoti priešingų tikslų. Reikia žiūrėti racionaliai, realiai į situaciją. Aš manau, kad ne iš baimės turime eiti, o būtent iš racionalaus pritaikomumo.
[Company Representative] (Lietuvos bankas): Jeigu klausimų nėra iš auditorijos, yra mažiausia pora klausimų iš socialinių tinklų. Vienas yra: kiek ilgai Lietuvos ekonomika gali išlikti dabartinėje būsenoje, kai atlyginimų augimą ženkliai lenkia ne tik infliacija, bet ir produktyvumo augimą?
Gediminas Šimkus: Mano kolegos darė įvairias simuliacijas, aš paprašysiu jų pakomentuoti, nes čia buvo vasaros pradžioje. Bet, sakyčiau, turbūt tai, ko mus išmokė paskutiniai įvykiai arba paskutinis laikotarpis, paskutiniai penkeri metai, kaip greitai situacija gali keistis ir rutuliotis. Svarbu ne tik ilgalaikė tendencija, ką aptars mano kolega Darius Imbrasas, vyriausiasis ekonomistas Lietuvos banko Ekonomikos departamento, bet ir staigūs lūžiai.
Darius Imbrasas: Laba diena visiems. Taip, klausimas išties yra įdomus ir tą klausimą mes keliame jau ne vieną ketvirtį. Ta pati tendencija buvo matoma pakankamai ilgą laiką ir Pirmininko parodyta skaidrė, kaip kito darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis ekonomikoje, atspindi tą dinamiką. Viskas prasidėjo po finansų krizės, kai pas mus ta dalis buvo pakankamai nedidelė ir verslas turėjo finansinių galimybių tuos atlyginimų augimus kompensuoti savo išlaidomis. Bet matome, kad šita tendencija pamažu blėsta ir reikės atliepti tai, kad tų lengvų vaisių neliko. Įmonėms reikės daugiau dėmesio kreipti į inovacijas ir bandymą technologine pažanga kompensuoti tuos dalykus. Kitas svarbus aspektas yra, sutikime, kad atlyginimų augimas netoli 10% tikrai nėra normalus dalykas, jeigu žiūrėsime bendrai Europos kontekste ir išsivysčiusių valstybių kontekste. Tai šiuo atveju ir darbuotojams, matyt, teks šiek tiek susimažinti lūkesčius dėl atlyginimų augimo ateityje.
Darius Imbrasas: Kai turtėsime ir tapsime panašesni į Vakarų Europą ir išsivysčiusį pasaulį, atlyginimų augimas turės panašėti į tų šalių rodiklius. Matyt, 5% turėtų būti nauja norma, ko mes galime tikėtis ir norėti, kai atlyginimai auga. Labai ačiū.
Gediminas Šimkus: 5% pakankamai didelis atlyginimų augimas Vakarų Europoje, šiuo metu yra 3.3.
[Company Representative] (Lietuvos bankas): Dar vienas klausimas yra dėl pinigų politikos. Ar nemanote, kad Europos Centriniam Bankui reikėtų ieškoti kitų būdų infliacijai suvaldyti, ne vien tik didinant palūkanas? Kadangi jūs pats minėjote, kad infliacijos priežastis yra pagrindinė energetikos kainos, kurių didinant palūkanas taip paprastai nesumažinsi.
Gediminas Šimkus: Pinigų politikos formuotojai, be jokios abejonės, puikiai supranta, kad pagrindiniu pinigų politikos instrumentu, t. y. palūkanų normomis, nei degalų kainų, nei kuro, nei naftos kainų, nei dujų kainų, nei geopolitinės įtampos neišspręsi. Tai turbūt vienas dalykas. Tiek euro zonoje infliacija yra 3.3%, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje yra 5.6%. Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje pagrindinis infliacijos šaltinis yra energija. Lietuvoje, aišku, prisideda dar paslaugų kainos, kas ateina iš darbo užmokesčio. Bet mes turime užsitęsusį šoką. Mes turime šoką, kuris buvo labai stiprus. Dujų kainos yra dvigubai didesnės nei pernai, aukščiausiame lygyje per paskutinius trejus ar ketverius metus. Naftos kainos yra beveik kovo-balandžio aukštumose. Taip buvo kovo-balandį ir dabar, praėjus pusei metų, mes vėl kalbame apie tai. Akivaizdu, kad infliacinis spaudimas yra sustiprėjęs. Taip, mes to antrinio efekto vis dar nematome, bet akivaizdu, kad palankesnė, atsparesnė ekonomikos raida turbūt ilgai netruks. Jeigu nebus imtasi savalaikių priemonių, tu tuos antrinius efektus pamatysi.
Gediminas Šimkus: Būtent siekiant užkardyti, veikti savalaikiai, yra svarbu imtis pagrindinio instrumento — palūkanų normų padidinimo — tam, kad degalų kainų spartus padidėjimas nepersimestų ir nevirstų platesniu prekių ir paslaugų didėjimu. Antras svarbus dalykas. Aš pakalbėjau apie tai, kas yra dabar. Jeigu žiūrėsime, pinigų politika veikia į ateitį. Ir jeigu mes žiūrim į ateitį, aš rodžiau, bandysiu dar kartą įjungti. Nežinau, ar dabar transliuoja, bet Europos Centrinio Banko prognozės euro zonai. Akivaizdu, kad aukštesnės infliacijos, tikslinį lygį viršijančios infliacijos laikotarpis užsitęsia. Ir bendroji infliacija grįžta į tikslinį lygį 2028 metais. Grynoji infliacija, tai yra infliacija be maisto ir energijos, prognozių laikotarpio pabaigoje yra 2.3%. Yra daug lūkesčių dėl konflikto išsisprendimo, bet jie svyruoja ir mes vis dar esame, kalbant energijos kainomis, tame pačiame lygyje. Kalbant apie dujas, ką rodo ateities sandoriai, kad aukštesnių dujų laikotarpis užsitęsė į ateitį ir viena to priežasčių yra mažiau užpildytos dujų saugyklos.
Gediminas Šimkus: Arba, jeigu tiksliau, Europos dujų saugyklos yra užpildytos mažiausiai per paskutinius penkerius metus. Infliacija iš tikrųjų kelia didžiulį susirūpinimą ir reikalauja labai atidaus stebėjimo. Bet turint omenyje, kad pinigų politika veikia į ateitį, yra labai svarbūs savalaikiai sprendimai užkardant infliacijos išplitimą į kitas prekes ir paslaugas, ir platesnį kainų augimą. Dar čia buvo klausimas, ar negalima imtis kitų priemonių. Bet tai, ko mes turime imtis, tai pirmiausia pagrindinės priemonės, kurią turi visi centriniai bankai, tai yra palūkanų normos. Vertinant pačią palūkanų normą, mes, aišku, vertiname tą patį padidėjimą. Štai yra antras padidėjimas po ketvirčio procentinio punkto, nuo 2% iki 2.5%. Bet labai svarbu matyti ir tą patį lygį. Aišku, jeigu mes lyginame su tuo laikotarpiu, kai buvo nulinės palūkanų normos, tai yra didesnės palūkanų normos ir jos dar padidėjo.
Gediminas Šimkus: Bet iš tikrųjų išimtis, aš pavadinčiau taip, yra nulinės palūkanų normos ir geriau ta situacija negrįžtų, nes tai nebuvo gera ekonomikos raida. Dabar vertinant, kas yra 2.5, tai euro zonos kontekste yra vadinama neutrali palūkanų norma. Tai yra nei skatinanti, nei slopinanti palūkanų norma ekonomikos raidą. Kai kas baigia arba kai kas pateikia kaip stebuklą vieną skaičių. Aš labiau mėgstu į tai žiūrėti kaip į tam tikrą intervalą. Mes esame to intervalo viršuje. Aš negalėčiau dabar vienareikšmiškai pasakyti, kad 2.5 palūkanų norma yra slopinanti ekonomikos raidą palūkanų norma. Tai vienas dalykas. Bet kad infliacijos tendencijos yra į viršų, kad infliacija gali būti ir didesnė, kad rizikų balansas yra į viršų, taip, ir tai reikalauja sprendimų.
[Company Representative] (Lietuvos bankas): Panašu, kad klausimų daugiau neturime. Dėkui, Pirmininke, už prezentaciją. Dėkui visiems dalyviams ir iki kitų kartų. Take your idea online today.
